Andrejus Plenkovičius paskelbė apie E5 formatą Ukrainos ir Rusijos taikos deryboms
Kroatijos ministras pirmininkas Andrejus Plenkovićius neoficialaus ES viršūnių susitikimo Dubline metu 2026 m. lapkričio 13 d. Paskelbė apie Ukrainos ir Rusijos taikos derybų pagrindinės grupės sudarymą. E5 formatą sudarys Europos Sąjungos institucijų vadovai ir penkios konkrečios šalys: Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Italija ir Lenkija.
Taikos derybų sąlygos
Ministras Pirmininkas Andrej Plenković išdėstė konkrečius reikalavimus bet kokiam galimam paliaubų susitarimui aukščiausiojo lygio susitikime. Jis pabrėžė, kad paliaubų susitarimas turi būti laikinas. Be to, premjeras pabrėžė, kad bet koks susitarimas turi apimti konkrečius žingsnius, kad okupuotos teritorijos būtų sugrąžintos į konstitucinę tvarką, kai tik bus nutraukti karo veiksmai.
Premjeras taip pat aptarė Europos diplomatinių pastangų dėl konflikto tvarkaraštį. Jis apibūdino dabartines diskusijas dėl to, kurios šalys atstovauja Europai, kaip 12 metų vėlavimą po Rusijos agresijos. Susitikimas Dubline pasitarnavo kaip platforma, apibrėžianti būsimų diplomatinių santykių regione vadovavimo struktūrą.
Įtampa dėl ES biudžeto finansavimo
Susitikime taip pat pabrėžtas didelis Europos Sąjungos vidaus susiskaldymas dėl finansinės paramos Ukrainai. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pagrasino blokuoti 2028–2034 metų ES biudžetą, jeigu visos Bendrijos narės kartu nedalyvaus finansuojant Ukrainą. Ši blokada gali įvykti, kai Europos Sąjunga (ES) siekia 2027 metais Ukrainai papildomai skirti 45 mlrd. eurų.
Kelios valstybės narės jau pareiškė nepritariančios siūlomam kolektyvinio finansavimo modeliui. Bulgarija, Čekija, Vengrija ir Slovakija paskelbė, kad nenori dalyvauti kolektyviniame Ukrainos finansavime. Šie nesutarimai sukėlė trintį dėl ilgalaikių Sąjungos finansinių įsipareigojimų konflikto zonai.
Būsimo aukščiausiojo lygio susitikimo diskusijos
Dėl šių nesutarimų buvo atidėtos diskusijos dėl tolesnio finansavimo Ukrainai. Šis klausimas turėtų būti persvarstytas per kitą ES viršūnių susitikimą Briuselyje, kuris numatytas 2026 metų lapkričio pabaigoje. Briuselio susitikimo rezultatai bus labai svarbūs nustatant 2028–2034 m. ES biudžeto stabilumą.
Finansinis naujausių ES pasiūlymų poveikis atskiroms valstybėms narėms taip pat skiriasi. Šiuo metu Kroatija yra grynosios maždaug 7 mlrd. EUR paramos gavėja. Galutinis sprendimas dėl valstybių narių bendro įnašo lems, ar šis paskirstymas išliks stabilus, ar bus esminių pokyčių per kitą biudžeto ciklą.
Šis straipsnis parengtas naudojant DI pagalbą remiantis keliomis naujienų ataskaitomis, o mūsų redaktoriai jį peržiūri pagal redakcinius principus. Redakciniai standartai · Pranešimai ir kontaktai
Komentarai 0